eta.aquarii balandis 19, 2008
Prie ežero kitam krante buvo keistas namas. Naktis, tamsu, o aplink šiaip miškai… Mergaitė, mano dėdės dukra, sustingo ir pamatė tikrąjį siaubą. Namas liepsnojo. Juodas, blogio prisunktas namas kitam krante. Ji negalėjo pajudėti. Tokie ‘išpuoliai’ kartojosi kas kažkiek laiko. Kaip kad Žiedų Valdove - atsiduri lyg kitoj dimensijoj ir negali nieko padaryti.
Galiausiai skrisdama ji pasileido ir krito ant žemės. Tai vienintelis būdas pabusti iš košmaro. Atsibudau, bet negalėjau pajudėti. Pakėliau ranką, bet negalėjau jos matyti! Pats sau mintyse surikau - ‘bet tai juk buvo tik košmaras, tai negali būti tikra‘. Jau beveik panikuodamas, susikaupiau ir pradėjau nuo pirštų galų… Nieko tokio, miego paralyžius nebuvo stiprus ir išsivadavau kaip mat.
eta.aquarii kovas 6, 2008
Buvom kažkokioj žmonių bendruomenėj ar kaimely, ar panašiai. Jokios aplinkos (medžių ar žolės, ar dangaus) nebuvo - tik visiška, tamsi tuštuma. Buvo tik žmonės kur ne kur. Kažkoks mano draugas pasakė, kad jis gali matyti blogį ir tada pamačiau ir aš… Tolėliau tarp kitų vaikų buvo tokia mergaitė. Atrodė lyg paprastas vaikas, tačiau dabar pradėjau įžvelgti jos tikrąjį veidą… Veido oda tapo baltesnė, o akys - visiškai juodos. Blogio įsikūnijimas. Išsigandau.
Vėliau tas mano bičiulis sapne tapo Toro (man taip atrodė, kad tai Toro) ir pradėjo mane atakuoti. Kiti žmonės nieko negalėjo padaryti, jie tik stebėjo. Aš vis gyniausi ir gyniausi… Neturėjau jokio supratimo kodėl jis taip daro. Gal jį kažkas apsėdo? Gal jis mėgaujasi mano baime? Galiausiai viskas kažkaip baigėsi ir po to atsibudau (maždaug 07:20).
Prisimenu ir dar vieną detalę:
Jis buvo pasigriebęs medžioklinį šautuvą ir mes buvom susirėmę. Aš jam bandžiau pasakyti, kad ne į mane reikia šaudyti ir bandžiau nukreipti ginklą nuo savęs į kažką kitą (tą blogį mergaitės kūne?), kas stovėjo atokiau.
Tikiuosi tai tik mano pasąmonė.
eta.aquarii rugsėjis 10, 2007
Buvau atdangintas į blogio karalystę (pragarą?). Tikslas buvo man parodyti kas yra tamsa ir kas ten dedasi.
Prieš mane buvo vienos durys, už kurių vis atsirasdavo nauji siaubingi padarai. Šiek tiek dešiniau buvo kitos durys. Už jų pamačiau kraupią būtybę. Bandžiau uždaryti duris ir laikyti, bet pastangos buvo bergždžios. Tas padaras buvo aukštesnis už mane ir jaučiausi kur kas silpnesnis už jį. Galva pailga, panaši į ateivio. Pagalvojau - jei užsimerksiu, mane (tas, kas atdangino čia) apsaugos ir greitai ištrauks iš tos baisios vietos. Užsimerkiau, tačiau pajutau tik klaikų jausmą žemiau kaklo ant krūtinės (tas padaras be abejo puolė mane).
Staigiai atsibudau (iš tikrųjų). Vis dar buvo tas jausmas kažkur virš plaučių, toks sukoncentruotas šaltis, blogis…
