Sapnai
spalio 31, 2008
Jaučiausi begalo keistai, kažkas buvo ne taip, tad nutariau pasikalbėti su kaimynais ir išsiaiškinti. Išėjau pro namų duris į lauką ir pasibeldžiau kaimynams į duris. Atrodė jie negirdėjo ir nereagavo, kol įkyriai nepažiūrėjau pro langą. Pastebėjau, jog nėra nė menkiausio garso! Atidarius duris ji irgi pritarė, jog viskas kažkaip neįprasta, nėra garsų. Iš tiesų tvyrojo absoliuti tyla, apart mūsų pokalbio. Pradėjau įtarinėti, jog prie viso šito prikišus nagus vyriausybė, atlikinėja eksperimentus… Galbūt ten kažkur danguje už debesų levituoja įrenginys, šitaip žaidžiantis su žmonėmis.
Sapnai, Sąmoningi sapnai
sausio 9, 2008
Stovėjau vidury nepažįstamo kambario. Jau žinojau, kad sapnuoju, bet vistiek sugalvojau pažiūtėti į delnus. Dešinės rankos pirštai daugėjo man juos beskaičiuojant. Kai priėjau aštuonetą, nusibodo skaičiuoti. Tada pabandžiau suktis aplinkui, kad padidinti sąmoningumą. Logiškai mąstant atrodo, jog sukantis aplink turėtų susisukt galva ir sąmoningumas sapne išvis sumažėt, bet šis metodas padeda!
Prisiminiau savo LD planelį. Ketvirtoji plano dalis byloja apie mano sapno personažo interviu (trečią punktą apie dangų pamiršau). Turėčiau “sukurti” juodą kambarį su dviem baltais foteliais ir kokį nors personažą su kuriuo galėčiau pasikalbėti. Galėčiau užduoti tokius klausimus kaip - “ar tu žinai, jog esi mano sapne” arba “ar tu esi mano pasąmonė”.
Nuėjau prie balkono durų. Ištariau, jog perėjus duris, ten bus Evaldas (visgi šiek tiek primiršęs tikrąjį plano siekį troškau sukelti kolektyvinį sapną). Tuo pačiu sakydamas bandžiau įsivaizduoti juodą kambarį su dviem baltais foteliais. Atidariau, perėjau pro duris ir apsidairiau, tačiau nieko. Tiesiog išėjau į balkoną (buvau aukštai daugiabutyje). Bandžiau dar kartą; pamaniau, jog nederėtų šūkauti garsiai - kas nors gali girdėti mane ir pamanys, kad pakvaišau, bet staiga prisiminiau, jog tai mano sapnas, ir šįsyk iššsaukiau ‘Evaldas’ garsiai kiek galėdamas. Keletą kartų. Šaukiant atsirado absoliuti fono tyla ir neaiškus spengimas ausyse, dingo visi pašaliniai garsiai (kurių tarp kitko buvo, bet anksčiau nepastebėjau). Atidariau duris, bet vėlgi nieko - tokia pati aplinka, kokia ten buvo ir ankčiau. Pabandžiau taip pat dar kartą, bet vėlgi jokių rezultatų.
Nebežinojau daugiau jokių savo tikslų, tad nesugalvodamas ką veikti išskridau pro tą patį balkoną ir netrukus sapno tekmę perėmė pasąmonė.
