The forest of darkness
Košmarai, Sapnai gegužės 25, 2008
Tamsus, gūdus, pilkas miškas… Vienoje pusėje, kur baigėsi miškas, buvo tvora, be pabaigos besitęsianti į aukštį. O už jos, ten kažkur, driekėsi šviesos ir ramybos klodai. Tačiau niekam, kas buvo šiame miške, nebuvo lemta ten patekti.
Žmonės bėgiojo, panikavo - kažkas jiems kėlė grėsmę. Kaip ir man. Buvau belipąs viršun tvora (neesmė, kad perlipti neįmanoma), kai pamačiau vyrą su medžiokliniu šautuvu. Man jau buvo įgrįsę bėgti ir slėptis nuo kažko… Liepiau jam į mane šauti. Iššovė tiesiai į mane. Nepajutau nieko. Atėmiau šautuvą, nutaikiau vamzdį sau į galvą ir iššoviau… Ničnieko. Suvokęs esąs nemirtingas, nusprendžiau nugalėti tą siaubą keliantį padarą (su kuriuo dar nebuvau susidūręs).
Tai buvo milžiniškas žmogaus skeletas, sulyg trijų aukštų namu. Laimei aš mokėjau skraidyti. Užteko jį parversti ir jis buvo nugalėtas. Kovos net nebūta.
