Ten, kur ir priklauso
Sapnai lapkričio 19, 2008
Man pažįstamame kieme tarp daugiaaukščių, Šiauliuose, sėdėjo mergina. Daugiau nieko nebuvo, tik ji. Dangus pilkas. Aplinka pilka. Viskas pilka, visur nyku. Nebuvimas, tuštuma. Daiktai, objektai ten stovėjo, tačiau jie neturėjo jokios emocijos. Nieko daugiau, tik viską persmelkiantis liūdesys…
Ji buvo visa juoda, juodais plaukais, juodais drabužiais. Visa jos išvaizda bylojo apie tamsą, kurioje ji skendo. Priėjau prie jos, sėdinčios kiemo viduryje ir prisėdau šalia. Prisiglaudžiau, paguodžiau. Tariau, jog viskas bus gerai. Ir ji dingo. Atsiradau ant kito suolelio ir likau sėdėti vienas.
