Saulės spinduliai pro medžių lapus
Sapnai birželio 10, 2007
Vilniuje, buvau apgyvendintas kažkokiam nežinomam rajone esančiame 12-aukštyje. Valstybės teikiamas būstas asocialiems asmenims (nu kas gi čia dabar). Įėjau į butą. Vienas kambarys, kurį teprisimenu, buvo tuščias. Sienos buvo žalios ar melsvos, tokios pre-1990. Toks jausmas, kad visus purvinus baldus neseniai išnešė. Net nespėjau pamatyti lango, išėjau iš to buto. Pastebėjau, kad dėl manęs vandeniu patvino žemutinis aukštas, laiptinė. Gal bandžiau atsukti vandens čiaupą bute, velnias žino. Laiptinėj pirmam aukšte buvo nemažai žmonių susirinkę, kažką ten darė prie vamzdžių. Kaltė vistiek buvo ne mano, kad prasta santechnika, tai nieko nesakęs, kad galbūt aš su tuo susijęs, pasišalinau.
Lauke švietė saulė. Lyg visur būtų medžiai, suteikdami aplinkai malonų šešėlį ir žalią gaivą su vienur kitur pro lapus prasiskverbiančiais saulės spinduliais. Aplinka buvo labai maloni. Žinojau, kad tai gražus, gan prestižinis Vilniaus rajonas, kuriame kažkaip niekada anksčiau nesu buvęs.
Vėliau buvau parke. Aplink buvo keletas žmonių, vaikų. Pastebėjau draugą. Jis atkreipė dėmesį į mano pusę ir pradėjo bėgti labai nudžiugęs. Jau galvojau tuoj apkabins mane, mat bėgo išskėstom rankom. Tačiau prabėgo visai šalia manęs ir apsikabino kažką kitą. Aš likau sutrikęs. Toks mažas, nepastebimas, nesvarbus. Vėliau pastebėjo ir mane, visai mielai būčiau persimetęs keliais žodžiais, šypsojausi ir išgirdau:
- Kam nors prasitarsi, kad aš čia buvau, užmušiu.
Likau apstulbęs. Įdomi vieta ta pasąmonė.
