Sąmoningumo kruopelė, apgavikai netikri sapno personažai ir Šviesa
Sapnai, Sąmoningi sapnai sausio 10, 2008
Buvo labai trumpa, bet sąmoninga sapno dalis. Vėl buvau akropolio maximoj (man jau tikrai gėda). Stovėjau priešais Edgarą ir nežinojau ką daryt. Svarsčiau ką čia nuveikus - gal pereiti per veidrodį, hmmm, nee… Daugiau niekas neatėjo į galvą.
Aš apsigavau ir pamaniau, jog čia kolektyvinis sapnas (dabar esu tikras, kad ne). Perdaviau Edgarui kažkokį raktažodį… Jei tai būtų tikras shared dream, raktažodis patvirtintų, kad visa tai buvo tikra - materialiam, realiam pasauly paprašytum to žmogaus, kad pasakytų tau raktažodį, kokį jam perdavei sapne ir voula!
Na, šiaip ar taip sąmoningumas bemaž dingo, tačiau tada patyriau nuostabiąją sapno dalį. Atsidūriau lauke. Pradėjau levituoti ore, kilti į viršų. Dangus buvo niūrus, tačiau vis ryškėjo sulyg mano kilimu į viršų. Skridau į šviesą, vis aukštyn ir aukštyn… Tas jausmas, kai tave traukia į vienintelį Šviesos Šaltinį. Deja, pasiekiau kažkokį barjerą ir euforija baigėsi. Tai buvo nematomos lubos, nebegalėjau pakilti aukščiau, deja.
