Paskutinės trys sekundės
Sapnai spalio 14, 2008
Žinojau, kad tie apnuoginti elektros laidai pavojingi, tačiau nepaisant mano nenoro jie patys įsibruko man į rankas. Pradėjo nežmoniškai kratyti ir negalėjau jų paleisti. Negalėjau paleisti, surakino raumenis! Neskaudėjo, tačiau žinojau, kad tuoj mirsiu. Tos kelios sekundės laukimo. Ir ničnieko negalėjau padaryti. Nors tiesą sakant nepanikavau. Nebijojau mirties. Tik buvo kažkaip apmaudu. Galbūt apmaudu todėl, kad jos nesitikėjau ir negavau laiko prideramai atsisveikinti…
Galiausiai su begaline našta pajudėjau į šalį kojomis ir abu laidai ištrūko iš suakmenėjusių rankų - neišėjau.
