Mokytojas
Sapnai kovo 1, 2008
Mane medžiojo, vijosi. Turbūt todėl, kad galėjau skraidyti, o žmogui tai juk labai neįprastas gebėjimas. Galvojau gal pabėgti išvis iš miesto, arba šalies. Jei keliaučiau kažkur į pietvakarius, per Lenkiją… Ne, pala, juk aš tokių galių neturiu! Sugebu skraidyti, bet ne tokiais greičiais - jei skrisčiau į kitą šalį, tai užtruktų amžių amžius.
Pagaliau atsirado jis! Kas? Jis. Kas toks? Nežinau. Taigi, tas personažas atrodė kaip labai storas vyras. Visiškai, absoliučiai baltas - baltos kaip popierius odos, baltų apdarų… Tarp kitko gurkšnojo alų iš bokalo.
Man taip palengvėjo, kai jis atsirado. Lyg mano ’stogas’, globėjas, mokytojas. Žinojau, kad jis turėtų pasirodyti, bet jau buvau pamiršęs. Manau kažkaip viename ankstesnių sapnų tą naktį jis pažadėjo vėliau pasirodyti, ir štai - pasirodė.
Aš niekaip negalėjau paveikti akmens (neklauskit iš kur ir kodėl - čia sapnas), nes juk akmuo yra akmuo ir deformuoti akmens luitą ne žmogaus galioms! Mano storasis mokytojas, demonstruodamas kaip tai lengva, keliais smūgiais suspaudė jį. Nevisiškai, bet po kiekvieno smūgio akmuo pasidarydavo vis plokštesnis. Tiesa, nepavadinčiau to sapnų triuku, nes būtų buvę paprasčiau pamosikuoti lazdele vietoj trankymo, na bet vistiek gan įspūdinga…
Atsibudęs visai ne į temą žiūrinėjau nuotraukas ir paveikslėlius pas save kompe… ir spėkit ką radau? Štai kadras iš filmo Persepolis (2007), kuriame mergaitė savo sapne kalbasi su Dievu:
