Konge nėra ledo
Sapnai, Sąmoningi sapnai liepos 24, 2008
Buvau Konge, Afrikos rytuose. Ant siurealistiškos geltonos smėlio salelės, kur aplink tik jūra.
- Ne, čia juk ekvatorius - čia jūros vanduo per šiltas, kad jame plaukiotų ledukai, - dėsčiau sau savo išvadas.
Šalia salelės persibroviau per kartoninę sieną Kongo rytuose. Patekau į kitą šalį, į paprastą rytų Europos miestą.
<…>
Ieškodamas kaip grįžti atgal į tą vietą kur buvau apsistojęs (tame mieste), nusukau ne ta gatve. Tarp kitko nežinodamas koks tai miestas ir/ar šalis, pats sau pamaniau, kad gan panašu į Čekiją. Taigi, nusukau ne tuo keliu. Apsisukus ir grįžtant atgal reikėjo nušokti nuo didelio aukščio, kažkokio nežmoniško pakilimo ant šaligatvio (kurio prieš tai nebuvo) - tada ir supratau, kad sapnuoju, nes toptelėjo, jog galiu skristi. Neskridau. Skristi nelabai sekėsi. Tuomet reikėjo nušokti nuo dar vieno aukšto slenksčio - nuo pėsčiųjų šaligatvio ant gatvės, nes ten apačioje buvo automobiliai, o aš jau žinojau, jog man reikėjo susirasti duris. Kaip sakiau, skristi nelabai sekėsi - nebuvau tikras, jog sugebu skristi. Sąmoningai jaučiau, jog negaliu savęs įtikinti, kad moku skristi. Nusitėškiau ant asfalto.
Prie vieno automobilio dar neatidaręs durų šiek tiek uždelsiau - pats sau pasakiau:
- Atidarius šitas duris (automobilio galines dureles) bus juodas kambarys su baltais foteliais ir ten bus S***!
Dar neįlipęs pro langa jau galėjau matyti S***, bet tai tebuvo automobilio salonas, o ne jokie balti foteliai.
Beje, kol aš bandžiau save įtikinti, jog įlipus į vidu atsirasiu toj magiškoj aplinkoj, akies krašteliu mačiau, jog bagažinė siautėja - atsidarinėja ir užsidarinėja. Supratau, jog tai mano pasąmonė.
Įsėdau į automobilį. Ten buvo VK, S*** ir dar viena mergina, kurią pastebėjau tik vėliau.
Sėdžiu dešinėje galinėje automobilio vietoje. Šalia manęs ant galinės sedynės - S***.
- Čia sapnas, - pasakiau S***, - čia sapnas, čia sapnas, čia sapnas, čia sapnas!
Pasirodė, jog ji sutriko. Kadangi sutriko, pamaniau, jog ji tikra, o ne mano sapno personažas. Nedelsdamas paklausiau ar ji tikra - žinoma atsakė taip. Man įtikinti to užteko.
- Čia juk sąmoningas sapnas, - dar kartą pakartojau išplėtodamas mintį.
Ji pasakė, jog jau suprato, kadangi tai jau pakartojau bent dešimt kartu. Su didele nuostaba ir susijaudinimu išrėžiau, kad sugalvotų raktažodį:
- Mes neturim daug laiko - sapnas gali greitai nutrūkti.
Mano raktažodis - automobilis. Ji ilgai galvojo, bet galiausiai išpešiau - ežio. Norėjau ištrinti vairuotoją (VK), nes jis irgi kažką šnekėjo, blaškė, trukdė, o aš žinojau, kad jis netikras; bet nesugebėjau - nemokėjau tokio sapnų triuko. Po apsikeitimo raktažodžiais turėjom sustoti (važiavom automobiliu). Prieš sustojant atkreipiau dėmesį į priekyje sėdinčią merginą. Trumpam buvau šoke - ten buvo Lina.
- Tu manes nepažįsti, ar ne? - pasiteiravau.
Tai aišku - nepažino. Kvaili sapnų veikėjai…
Išlipau iš automobilio. Buvom degalinėje.
<…>
Gulėjau lovoj it tinginys. Lova tarp kitko buvo degalinės parduotuvėje. Paklausiau Sean’o kodėl mane vėl apgavo sapno personažas, kodėl vėl apsigavau manydamas, jog S*** - tikras žmogus? Sean’as susidvejino. Įsakė savo klonui stot už savęs. Aš sukikenau - klonas, reikia pripažinti, buvo kažkoks juokingas - su trumpais 80-ųjų mados šortukais ir plaukuotom kojom.
Agnė irgi buvo. Paklausiau Agnės:
- O Kongas tai rytuose, ar ne? Ten kažkur Afrikos rytuose.
- Nežinau.
